Pienė yra astrinių šeimos augalų gentis, kuriai priklauso įvairiametės žolės su pieniškomis sultimis. Šios gentyje yra apie 70 rūšių, paplitusių Eurazijoje ir Afrikoje. Lietuvoje auga keturios rūšys:

1. Dirvinė pienė (Sonchus arvensis): Tai daugiametis augalas, stačiu, 60–150 cm aukščio stiebu. Šaknis yra liemeninė, iki 50 cm ilgio. Lapai minkšti, be lapkočių. Žiedynas geltonas, 4–5 cm skersmens.
2. Šiurkščioji pienė (Sonchus asper): Mažiau paplitusi, bet taip pat aptinkama Lietuvoje.
3. Daržinė pienė (Sonchus oleraceus): Kiek retesnė, tačiau vis dar gana dažnai pasitaikanti.
4. Pelkinė pienė (Sonchus palusris): Taip pat yra Lietuvoje.

Šios gėlės pavasarį puošia mūsų laukus ir sodes, turėdamos ryškius geltonus žiedus. Šie augalai dažnai laikomi piktžolėmis dėl jų gebėjimo greitai plisti ir konkuruoti su kitais augalais dėl vietos, maistinių medžiagų ir saulės spindulių. Tačiau pienės taip pat turi keletą svarbių naudojimo būdų ir privalumų, todėl jos yra ir vertingas augalas.

Vienas iš pagrindinių pienių naudojimo būdų yra tiesiog būti maisto šaltiniu. Tam tikrų rūšių jaunus lapus galima valgyti žalius salotose arba virti kaip žalias daržoves. Juose yra daug pagrindinių maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminas C, geležis ir kalcis, todėl jie yra sveikas dietos priedas. Kai kuriose kultūrose pienės naudojamos tradicinėje medicinoje dėl diuretikų ir detoksikuojančių savybių.

Pienės taip pat yra naudingas laukinei gamtai. Gėlės pritraukia bites, drugelius ir kitus apdulkintojus, o tai padeda palaikyti biologinę įvairovę ekosistemoje. Be to, augalai suteikia prieglobstį ir maistą mažiems vabzdžiams, paukščiams ir žinduoliams, taip prisidedant prie bendros aplinkos sveikatos.

Nepaisant teigiamų savybių, pienės gali tapti nemalonios piktžolės, jei jos nebus nekontroliuojamos. Jų greitas augimas ir gebėjimas išauginti daug sėklų gali greitai užvaldyti plotą ir nukonkuruoti kitus augalus. Kad taip nenutiktų galima naudoti kelis metodus:

Pašalinimas rankiniu būdu: esant nedideliems plotams. Pienes galima ištraukti rankomis, būtinai pašalinkite visą šaknų sistemą, kad išvengtumėte ataugimo.

Mulčiavimas: aplink augalus užtepę storą mulčio sluoksnį, galite uždusinti sodinukus ir neleisti jiems dygti.

Herbicidai: esant dideliam užkrėtimui, herbicidai gali būti naudojami veiksmingai kontrolei. Svarbu atidžiai laikytis etiketėje pateiktų nurodymų ir herbicidą naudoti tik reikiamose vietose.

Auginimas: reguliarus dirvos įdirbimas gali padėti sutrikdyti augimą ir neleisti jam plisti.

Apskritai, kai kuriose situacijose pienės gali būti laikomas piktžolėmis, tačiau jos taip pat turi keletą svarbių naudojimo būdų ir privalumų. Suprasdami, kaip kontroliuoti ir neleisti joms tapti invaziniu augalu, galime įvertinti šio augalo vertę aplinkai. Tinkamai prižiūrint, pienės gali būti vertingas mūsų sodų ir kraštovaizdžio papildymas. Tad džiaukimės geltonais jų žiedais!