Irisai, kitaip vilkdalgiai, garsėja nuostabiomis spalvomis ir unikaliomis formomis, todėl jos yra mėgstamos sodininkų. Vilkdalgiai puikiai auga 5 ir 6 atsparumo zonose. Šiame straipsnyje sužinosite apie geriausią vilkdalgių sodinimo, auginimo ir priežiūros šiose vidutinio klimato zonose praktiką.

Suprasti rainelės tipus

Prieš sodinant, būtina suprasti skirtingus vilkdalgių tipus, tinkančius 5–6 atsparumo zonoms. Dvi populiariausios veislės yra:

• Barzdotieji vilkdalgiai: žinomi dėl išskirtinės „barzdos“ ant apatinių žiedlapių, jie klesti gerai nusausintoje dirvoje kur daug saulės šviesos.
• Sibiriniai vilkdalgiai: jie labiau toleruoja vėsesnes sąlygas ir gali atlaikyti dalinį pavėsį, todėl yra universalūs su įvairiomis apšvietimo sąlygomis.

Geriausias sodinimo laikas

Geriausias laikas sodinti vilkdalgius yra ankstyvas pavasaris arba vasaros pabaiga iki ankstyvo rudens, atsižvelgiant į jūsų konkrečias klimato sąlygas. Tai leidžia šaknims įsitvirtinti prieš prasidedant šaltiems orams.

Irisų sodinimas

Pasirinkite vietą: pasirinkite gerai drenuojamą vietą, kuri būna apšviesta saulės mažiausiai 6 valandas per dieną. Vilkdalgiams labiau patinka šiek tiek rūgštus arba neutralus dirvožemis (pH nuo 6,0 iki 7,0).

Paruoškite dirvą: prieš sodindami, išpurenkite dirvą iki maždaug 30 cm gylio. Įdėkite organinių medžiagų, tokių kaip kompostas, kad pagerintumėte drenažą ir maistines medžiagas. Užtikrinkite, kad dirvožemis būtų gerai drenuojamas; vilkdalgiai nemėgsta „šlapių kojų“ ir gali pradėti pūti stovėdami vandenyje.

Šakniastiebių sodinimas:

• Gylis: iškaskite maždaug 15–20 cm gylio duobę..
• Orientacija: idealiu atveju šakniastiebį įdėkite horizontaliai į duobę, palikdami viršūnę virš dirvos paviršiaus.
• Atstumas tarp šakniastiebių: 30-60 cm atstumu vienas nuo kito, atsižvelgiant į veislę ir jūsų sodo dizainą.
• Laistymas: pasodinę vilkdalgius lengvai palaistykite, kad nusistovėtų dirva, tačiau išvengtumėte permirkimo. Jiems reikia drėgmės, kad jie augtų, bet užtikrinti drenažą, kad būtų išvengta puvimo.

Priežiūra

Pasodinti vilkdalgiai reikalauja minimalios priežiūros, todėl jie puikiai tinka užimtiems sodininkams. Štai keletas pagrindinių priežiūros patarimų:

• Laistymas: auginimo sezono metu laistoma, kai dirva jaučiasi sausa. Įsikūrę jie gali toleruoti sausros laikotarpius.
• Tręšimas: tręškite mažai azoto turinčiomis trąšomis pavasarį, kai atsiranda naujų ūglių. Venkite daug azoto turinčių trąšų, nes jos gali sukelti vešlią lapiją su mažai žiedų.
• Mulčiavimas: uždėkite lengvą mulčio sluoksnį, kad sulaikytumėte drėgmę ir slopintumėte piktžoles. Tačiau nepilkite mulčio prie šakniastiebių, nes tai gali sukelti puvinį.
• Nudžiūvimas: po žydėjimo pašalinkite nudžiūvusius žiedus, kad paskatintumėte tolesnį žydėjimą ir išlaikytumėte augalo išvaizdą.
• Dalijimasis: vilkdalgiams geriausiai sekasi dalytis kas 3–4 metus, kad būtų išvengta perpildymo. Geriausias laikas dalytis yra vasaros pabaigoje po žydėjimo. Iškaskite šakniastiebius, atskirkite juos ir persodinkite.

Kenkėjų ir ligų valdymas

Irisai paprastai yra atsparūs, tačiau gali tapti kenkėjų, tokių kaip amarai aukomis. Reguliariai tikrinkite savo augalus ir, jei reikia, nedelsdami pašalinkite užkratą naudodami insekticidinį muilą arba kitą priemonę.

Dažnos ligos – grybelinės infekcijos. Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją aplink augalus, venkite laistymo iš viršaus ir nedelsdami pašalinkite visus užkrėstus lapus.

Taigi vilkdalgių auginimas 5–6 atsparumo zonose yra džiuginantis užsiėmimas, galintis duoti įspūdingų rezultatų. Dėl savo įvairių spalvų ir elegantiškų žiedų jie gali papuošti bet kokį sodo kraštovaizdį. Pasirinkę tinkamą veislę, laikydamiesi tinkamos sodinimo technikos ir pasirūpinę tinkama priežiūra, vilkdalgių grožiu galėsite džiaugtis ilgus metus. Nesvarbu, ar esate patyręs sodininkas, ar naujokas, šie atsparūs augalai jūsų lauko erdvei tikrai suteiks džiaugsmo ir spalvų. Linksmo sodininkavimo!