Dirvožemis ir jo tipai
Įvadas
Dirvožemis – tai viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršutinėse uolienose (nuogulose), veikiamas vandens, oro, organizmų. Jis yra pagrindinė žemės ir miškų ūkio gamybos priemonė, kurią mūsų planeta naudoja maistui, degalams, medžiagoms ir vaistams gauti. Dirvožemio savybės ir tipai gali labai skirtis, priklausomai nuo vietovės, klimato, augalijos ir gyvūnijos, taip pat nuo žmogaus veiklos.
Dirvožemio Savybės
Fizinės Savybės
Fizinės dirvožemio savybės apima tankį, struktūringumą, poringumą, plastiškumą, birumą ir rišlumą. Dirvožemio tankis arba lyginamasis svoris yra dirvožemio (kietosios dalies) tankis, kuris išreiškiamas masės tūrinio tankio rodikliais (g/cm³). Skirtingi dirvožemiai turi skirtingą lyginamąjį svorį, nuo 1,3 iki 2,75 g/cm³.
Dirvožemio struktūringumas yra jo gebėjimas susiskaidyti į įvairaus dydžio bei formos grumstelius. Kai kurių dirvožemių skirtingi horizontai turi savą struktūrą. Poringumas yra bendras visų dirvožemyje esančių porų bei tarpelių tūris, išreikštas dirvožemio tūrio procentais.
Plastiškumas yra dirvožemio savybė keisti savo formą veikiant kokiai nors išorinės jėgos. Birumas arba higroskopiškumas yra dirvožemio savybė didinti savo tūrį drėkstant. Rišlumas rodo dirvožemių gebėjimą pasipriešinti išorinėms jėgoms, besistengiančioms perskirti susijusias dirvožemio daleles.
Cheminė Sudėtis
Cheminė dirvožemio sudėtis apima visų cheminio pobūdžio medžiagų, esančių dirvožemyje, visumą. Tai apima mineralines medžiagas, organines medžiagas, vandenį ir dujas. Dirvožemio rūgštingumo arba pH lygis taip pat yra svarbi dirvožemio savybė.
Vanduo
Vanduo yra svarbus dirvožemio komponentas, nes jis yra būtinas augalų augimui. Vandens kiekis dirvožemyje gali skirtis priklausomai nuo vietovės, dirvožemio tipo ir klimato sąlygų.
Dirvožemio Tipai
Smėlis
Smėlingas dirvožemis pasižymi dideliu pralaidumu vandeniui, todėl iš jo greitai išplaunamos maisto medžiagos. Smėlingus dirvožemius drėkinkite dažnai, bet ne per daug, kad tik sudrėktų šaknų zona, bet neišsiplautų maisto medžiagos.
Molis
Molio dirvožemis yra sunkus, tvirtai sukibusių dalelių sudarytas dirvožemis, itin gerai sugeriantis ir išlaikantis drėgmę, kurią per šaknis savinasi augalai. Gryname molyje sugeba augti tiktai nedaugelis augalų: dėl didelio dirvos tankio prastėja jos drenavimo funkcija ir užblokuojami keliai deguoniui.
Žvirgždas
Žvirgždas yra dirvožemis, kurį sudaro didesnių dalelių uolienos. Jis yra birus, bet jo sudarančios dalelės yra akivaizdžiai stambesnės nei smėlio.
Kompostas
Kompostas yra trąša, gaunama kompostuojant biologiškai skaidžias medžiagas, augalines ir gyvūnines atmatas. Kompostas išsiskiria maisto medžiagų ir elementų įvairove. Dirvoje kompostas atlieka tręšimo funkciją: didina žemės derlingumą ir gerina fizines savybes.
Keramzitas
Keramzitas yra akyta, biri granulių pavidalo keraminė medžiaga, pagaminama aukštoje temperatūroje degant iš molio masės suformuotus nedidelius rutuliukus. Keramzito galima įmaišyti į sunkesnį dirvožemį, taip pat rekomenduojama įberti į vazoną, kad ant jo dugno susidarytų kelių centimetrų storio sluoksnis, ir tik tada suversti pagrindinę dirvą.
Kalkės
Kalkės yra produktas, kuris mažina dirvos rūgštingumą ir gerina jos struktūrą, pralaidumą orui, mikroorganizmų aktyvumą. Kalkės paprastai naudojamos tada, kai reikia padidinti dirvos šarmingumą.
Lietuvos Dirvožemiai
Lietuva turi daug įvairių dirvožemio tipų, kurių savybės priklauso nuo vietovės, klimato ir žmogaus veiklos. Pagrindiniai dirvožemio tipai Lietuvoje yra smėlis, priesmėlis, priemolis ir molis. Geriausiai augalus auginti priemolyje, nes jame gausu maisto medžiagų, mikroorganizmų.
Dirvožemio Mechaninė Sudėtis
Dirvožemio mechaninė sudėtis apima dirvožemio granulių dydį ir formą. Pagal granulių dydį skiriamos smėlio, miltų, molio ir kt. frakcijos. Granulių formą lemia jų kilmė, susidarymo būdas ir aplinka, kurioje jos ilgą laiką buvo.
Organinė Dirvožemio Dalis
Organinė dirvožemio dalis yra augalų ir gyvūnų liekanos, kurios su laiku suyra ir tampa dirvožemio dalimi. Organinės medžiagos yra svarbios dirvožemio struktūrai, vandens ir maisto medžiagų išlaikymui, taip pat kaip maisto šaltinis dirvožemio mikroorganizmams.
Išvada
Dirvožemis yra gyvybės pagrindas mūsų planetoje. Jo kokybė ir derlingumas tiesiogiai veikia mūsų maisto gamybą, miškų ūkį, vandens išteklių valdymą ir klimato kaitą. Mokėdami suprasti ir valdyti dirvožemio savybes ir tipus, galime geriau rūpintis savo aplinka ir užtikrinti tvarų žemės ūkį ateities kartoms.